Rasti gyvenimo kryptį – su knyga

Knyga kiekvienamKai užgriūva rūpesčiai ar nesėkmės, neretai atrodo, kad mums tekusios problemos – ypatingos, vienintelės, išskirtinės. Tačiau apsidairius aplinkui paaiškėja, jog panašias kartų kartos sprendė jau tūkstančius metų. Apie tai galima paskaityti knygose. Ir patiems rasti sprendimą.

„Knygos sykiais iš tiesų gali veiksmingai pagelbėti užklupus nesėkmėms, problemoms, – pasakoja psichologė psichoterapeutė Lina Vėželienė. – Terminą „biblioterapija“ – pažodžiui galėtumėm suprasti kaip gydymą knyga, rašytiniu žodžiu, gydomąjį skaitymą. Savo ruožtu, graikų žodis therapeia reiškia ne tik gydymą, bet ir slaugymą, rūpestį. Biblioterapiją skirčiau į gydomąją ir slaugančiąją.“


Pasak psichologės, knyga padeda gydyti žmogaus sielą tada, kai jos tekstas atveria, žadina, verčia pasidarbuoti ne tik pilkąsias smegenų ląsteles, bet ir sąžinę, širdį, sujudina vidinės išminties rezervus, sustiprina tikėjimą, įkvepia keisti savo vertybes bei elgesį. Paprastai tokį poveikį turi šventraščių tekstai. Slaugomasis knygos poveikis irgi neabejotinai vertingas, nes tekstas nuramina, padeda atsipalaiduoti, keičia suvokimą, gilina savęs ir kitų pažinimą. „Ir nors knygos skaitymą sunku būtų prilyginti gyvam pokalbiui, visgi jis turi privalumų, – sako Lina. – Skaitydami mes tam tikra prasme susitinkame su knygos autoriumi, kas gyvai vargu ar būtų įmanoma. Taip pat netiesiogiai pabendraujame su daugybe išmintingų žmonių, galbūt jau seniai nebesančių, prisiliečiame prie jų pasaulėžiūros, pasimokome, gauname atsakymus. Taip plečiame savimonę, kaupiame patirtį, bręstame.“

Kai norisi keisti gyvenimą
Pasak Linos, skaitymas labiausiai padeda, kai žmogui trūksta žinių, pavyzdžiui, informacijos apie savo fizinės ar psichinės sveikatos būklę, apie santykių su kitais kūrimą. Kai žmogus ieško sprendimų, bet pats nežino, ko nori; kai yra užstrigęs savo siaurame pasaulėlyje, kai reikia naujai pažvelgti į save, pasimokyti suprasti kitus; kai žmogui sunku susivokti, ką jaučia ir kodėl taip jaučiasi; kai nori kažką pakeisti savo gyvenime, bet nežino ką ir kaip; kai trūksta drąsos ar įkvėpimo priimti sprendimus, pasukti kitu keliu.
„Apskritai, knyga gali veiksmingai pagelbėti bet kuriam žmogui, tik svarbu, kad ji atitiktų jo poreikius ir gebėjimus“, – akcentuoja psichoterapeutė. Savo klientams Lina taip pat kartais rekomenduoja paskaityti knygas. „Pavyzdžiui, žmogui, kuriam nejauku psichoterapiniame procese, nes jis tiesiog nesupranta, kas čia vyksta, duodu paskaityti kurią nors iš Irvino Yalomo knygų. Moteriai, patiriančiai psichologinį smurtą, bet tai laikančiai norma, rekomenduoju knygą ,,Aš mylėjau manipuliuotoją“. Poroms, neįsivaizduojančioms, kad be skyrybų yra dar ir kitų sprendimų, pasiūlau paskaityti ,,Per juokus į geresnę santuoką“. Vyrui, kuris abejojo savo kaip tėvo gebėjimais, daviau knygelę ,,Tėvystė“.“
Populiarios knygos psichoterapeutės kabinete – E. Fromo ,,Meilės menas“, H. G. Lerner ,,Pykčio šokis“, J. L. Herman ,,Trauma ir išgijimas“, S. M. Stanford-Rue ,,Ar verksiu rytoj?“, F. Riemanno ,,Pagrindinės baimės formos“, M. Scotto Pecko ,,Nepramintuoju taku“.

Pravartu aptarti
Anot psichologės, knyga turi gerokai menkesnį poveikį nei gyvas bendravimas, pavyzdys, artimos aplinkos pasaulėžiūra ir vertybės. Pradėti skaityti, pavyzdžiui, šventraštį, lengviau ne vienam, o kartu su labiau patyrusiu palydovu (dvasininku, maldos grupe), kad galima būtų aptarti, klausti, susieti su savo patyrimu ir kasdienybe. Pastaruoju metu biblioterapija aktyviai propaguojama bibliotekose, kai kuriose vyksta skaitymo popietės, analizuojami tekstai. „Tai neabejotinai vertinga, nes žmogus gali saugiai išsakyti, kas jam rūpi, išgirsti, kaip panašias problemas mato kiti ir – labai svarbu – nesijausti vienišam“, – sako psichologė.

Ar gali knyga turėti destruktyvų poveikį?
„Yra knygų, kurios užkrečia pesimizmu, slegia negatyvia, sarkastiška autoriaus pasaulėžiūra. Tokį poveikį prilyginčiau prastos kokybės maistui. Šiek tiek pykina, nevirškina, bet praeina. Pradėjus skaityti ir pajutus, kad knyga taip veikia, gal geriau jos netęsti… Tačiau dažniau neigiamas knygų poveikis priklauso nuo žmogaus vidinės būsenos, o ne nuo knygos, – teigia psichoterapeutė. – Jei depresijos apimtas asmuo perskaitys apie tai, kad savižudybė yra geriausia išeitis šiame beprasmiame gyvenime, tai galėtų lemti jo negatyvių minčių suintensyvėjimą. J. W. Goetheʼs kūrinys ,,Jaunojo Verterio kančios“ kadaise taip pat kaltino dėl pagausėjusių savižudybių, bet, manau, kiekvienas ieškantis ras tai, ką nori rasti. Destruktyviai veikti gali ir perskaityta žinutė laikraščio nekrologų skyriuje ar eilėraštis apie saulėlydį.“

Pagalbos sau knygų nauda ir žala
Tokios knygos užima nemenką vietą knygynų lentynose. Panašu, kad žmonės jas perka, o leidyklos noriai leidžia. Anot psichologės, savigalbos knygos gali turėti ir teigiamą, ir neigiamą poveikį. Viena vertus, skaitantis tokias knygas žmogus daugiau susipažįsta su savo problemomis, žvilgteli sau į vidų ir mažiau dėl visko kaltina aplinkybes ar kitus žmones. Galbūt pergalvoja įsitikinimus, suabejoja kai kurių savo tiesų teisingumu. Taip išpurenama dirva pokyčiams ar gijimui. Tačiau gali atsitikti ir kitaip. „Būna, kad iš pagalbos sau knygų žmogus sužino, kas jam yra ir kodėl, atlieka kelis knygose rekomenduotus pratimus ir nusprendžia, kad darbas su savimi baigtas. Po kiek laiko, grįžus simptomams ar sunkumams, perskaito dar vieną knygą ir vėl kuriam laikui ,,pasveiksta“. Toks “gydymasis“| labai apsunkina galutinį pasveikimą, pavyzdžiui, r išgyvenant nuoskaudų kartėlį, depresiją ar netekties gedulą. Nes manydamas, kad pats gali sau padėti, žmogus nesikreipia pagalbos, užsisklendžia, tampa „daktaru“. „Aš pats viską žinau, – sako toks savigalbos knygų skaitytojas. – Ką man tas psichologas gali pasakyti“. Profesionalios pagalbos toks „apsiskaitęs“ asmuo kreipiasi labai retai ir tik tada, kai liga pasiekia kritinę stadiją. Tuomet padėti jam labai sunku, nes ateina žmogus, kaip gydytojai turbūt sakytų, namų sąlygomis ,,nusigydęs“… – dalijasi patirtimi psichoterapeutė.
Gera knyga, pasak specialistės, būtų ta, kuri praplėstų žmogaus sąmonę ir padėtų suvokti, kad pagalbos paprašyti nereiškia nusižeminti. – ,,Nė vienas žmogus nėra sala“, – taip savo knygą yra pavadinęs katalikų vienuolis Thomas Mertonas. Juk mes patys nesitaisome dantų, nesioperuojame apendicito, taip neturėtume gydytis depresijos ar panikos sutrikimų. Ne tokiais sudėtingais atvejais, pavyzdžiui, kai kyla santykių, vaikų auklėjimo problemų, taip pat geriau pasikalbėti su kitu žmogumi, nebūtinai psichologu, tai gali būti sielovadininkas, labiau patyręs draugas, šiaip patikimas, išmintingas žmogus.

10 biblioterapinį poveikį turinčių knygų
„Nedrįsčiau rašyti rekomenduotinų knygų sąrašo, – sako Lina Vėželienė, – nes knygos pasirinkimas labai individualus, knyga ,,suskamba“ kiekvienam savo laiku ir savo vietoje, bet galiu pasidalinti knygomis, kurios man buvo ypatingos.“

Munthe A. ,,Knyga apie San Mikelę“ – padeda prisiliesti prie prasmingos būties patyrimo.
Kierkegaardas S. ,,Liga mirčiai“ – apie tikėjimą, reikalingą tam, kad egzistencija netaptų neviltimi, kuri sukelia ligas, lemiančias mirtį.
Franklis V. E. ,,Sielogyda“ sustiprina žinojimą, kad svarbiausia – ne atrasti psichologines sutrikimo priežastis, bet padėti kenčiančiajam suabejoti savo pasaulėžiūra.
Yalomas I. D. „Kai Nyčė verkė“. Ypač įsiminė citata: ,,Tas, kuris neklauso savęs, yra valdomas kitų. Lengviau, daug lengviau paklusti kitam, nei valdyti save“.
Frommas E. ,,Turėti ar būti“. Knygas galima skaityti siekiant gauti informaciją, o galima ir ieškant atsakymų į būties klausimus, kai įžvelgi daugiau nei pats autorius.
Dostojevskis F. ,,Idiotas“. Emy Van Deurzen apie tokius „idiotus“ rašė: ,,Atkakliai ginti savo tiesą galima tik tuomet, jei turi pakankamai daug ištvermės ir stiprybės, labiau tikėtina, kad prieisi iki beprotystės, kai visi aplinkui tau rodys, kad esi ne toks, koks turi būti…“
Jasukaitytė V. „Senis“. Atrodytų, kad knyga yra apie didžiausius žmogaus baubus: vienišumą, skurdą, senatvę. Tačiau po jais aptinkame prasmingą vienatvę, brandą, išmintį, turtus, kurie kitomis aplinkybėmis gal nebūtų rasti.
Mertonas T. „Septynaukštis kalnas“. Atviras ir sąžiningas pasidalinimas apie Dievo ir savęs paieškas. Puikus padrąsinimas tiems, kas nedrįsta klysti, ieškoti ir eiti savo keliu.
Ware B. „5 dažniausios apgailestavimų priežastys mirštant“. Knyga, padedanti susigrąžinti gyvenimo ,,skonį“: tikra, gyva, paprasta.
Peterson M. „Vienuoliai ir aš“. Optimistinis sąmoningumo ugdymo vadovėlis. ,,Įdomu, ar šiame pernelyg visa ko perpildytame pasaulyje mes suprasime, kaip sustoti anksčiau, nei mus sustabdys kokia nors liga“, – svarsto autorė.

Rasa Derenčienė

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *