Išsigryninimo, aiškumo ir žinojimo akimirka

dsc_6213Neseniai su Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos lankytojais pasidalinau savo įsimintiniausių knygų penketuku. Iš visų skaitinių išsirinkti vos penketą buvo tikras iššūkis, bet sykiu toji atranka pasirodė beesanti labai terapiška – leido pajusti, kas šiuo metu yra iš tikrųjų svarbu.

Knygų skaitymas – mano hobis, meilė, aistra ir profesija. Tai lyg nuotykis, kai pasinėrusi į įstoriją pergyveni dar vieną gyvenimą. Kuo daugiau įdėmiai perskaitytų, užbūrusių, įtraukusių knygų – tuo daugiau gyvenimų. Ypač vertinu tekstus, kuriuos įveikusi pasijuntu truputį kitokia, tarsi ūgtelėjusi. Neseniai  skaičiau, kad Aristotelio „Poetikoje“ minimas katarsis – literatūrologijoje jau seniai atgyvenusi sąvoka, bet man ji viena esminių patirčių skaitant – išsigryninimo, aiškumo ir žinojimo akimirka, kai norisi sušukti: „Taip, kaip tik taip ir yra!“ Kas mane pažįsta, žino apie mano aistrą biblioterapijai – sielos žaizdų gydymui skaitymu. Tekstai kartais tikrai stebuklingai „suveikia“. Svarbu reikiamu metu paimti į rankas tinkamą. Ko visiems nuoširdžiausiai linkiu.

laoziLaozi  apie Dao

Šį didžiojo senovės kinų mąstytojo veikalą apie Dao, žmogaus ir visatos, jos reiškinių vientisumą pirmąsyk skaičiau prieš dvi dešimtis metų, vos pasirodė D.Švambarytės naujai išverstas iš senosios kinų kalbos. Įspūdis buvo toks pritrenkiantis, jog sakiau sau, kad būten šią knygą pasiimčiau į negyvenamą salą, jei mane kas anon tremtų. „Tiesūs žodžiai nebūna gražūs; gražūs žodžiai nebūna tiesūs. (…) Žinojimas nebūna visapusis; visapusės žinios vertės neturi.“… Taip, kaip tik taip ir yra. Pasiimčiau ją į negyvenamą salą ir šiandien.

7805062Bronnie Ware „5 dažniausios apgailestavimų priežastys mirštant“

Tai viena dažniau mano rekomenduojamų knygų: bičiulei, netekusiai darbo, draugei, išgirdusiai sunkios ligos diagnozę, kolegei, išgyvenusiai skyrybų sielvartą… Tik tenesuklaidina iš pažiūros paviršutiniškas  knygos pavadinimas. Tai jautriai parašytas ir išgyventas pasakojimas, kurį australų menininkė sukūrė, nusprendusi mesti nemielą, nors ir gerai apmokamą darbą ir imtis slaugyti sunkiai sergančius ligonius. Jų išmintis ir pripildė autorės gyvenimą naujų spalvų ir suvokimo apie kasdienybės vertę. Svarbiausia knygos žinia – ką išties prasmingo galime padaryti dėl savęs ir kitų jau dabar, kol dar turime laiko.

anam-cara-1John O‘Donoque „Anam cara: keltų pasaulio dvasinė išmintis“

Vienas žinomiausių airių kunigo, poeto ir filosofo veikalų ir reto grožio dvasinis tekstas apie pasaulio ir savęs priėmimą, meilę, susitaikymą, gerumą ir toleranciją. Pamenu, skaičiau jį ilgai, „dozuotai“, po nedidelį gabaliuką rytais, „užgerdama“ kava su pienu. To gabaliuko dažnai užtekdavo pasikrauti visai dienai. „Išmintis yra menas išlaikyti pusiausvyrą tarp to, kas žinoma ir nežinoma, tarp kančios ir džiaugsmo; tai būdas sujungti visą gyvenimą ir įgyti naujos kokybės vienovę“, – sako J.O‘Donoque. Ir sykiais tai labai įkvepia.

9789955239505Robert Seethaler „Visas gyvenimas“

Vos 130 puslapių romanas aprėpia visą žmogaus gyvenimą ir tarsi klausia – ar niekuo neišsiskiriantis buvimas šioje žemėje – vertingas? Jei nenuveiki nieko didingo, nepalieki nieko reikšmingo po savęs? Skaitant pro akis prabėga paprasto žmogaus Andrėjo Egerio paprastas gyvenimas. Tiesiog gyvenant ir priimant viską, kas nutinka. Tyliai, nuolankiai, nesipriešinat ir nekeikiant likimo (o juk būtų už ką). Nes niekas kito gyvenimo nepadovanos. Nes galiausia tik ši akimirka, tik dabartis yra tikra. Ir būtent joje slypi didžioji vertė. Tikriausiai.

1462881851_img0019Nijolė Miliauskaitė „Sielos labirintas“

Mėgstu poeziją. Kitaip nei prozos ar eseistikos, poezijos tekstai koncentruoti, sodrūs, jų daug nepaskaitysi. Bet jie gali žaibiškai numaldyti dvasios alkį – labai branginu tokias pasisotinimo akimirkas. N.Miliauskaitės  poezijos rinktinė „Sielos labirintas“ – viena iš senai atrastų ir dažnai pavartomų, kupina moteriškų nuojautų, aiškumo ir pilnatvės ilgesio, būsenų, kurias visos pažįstame. „Kažkas many / gerai žino kelią“… – sako tekstas iš 322 puslapio, – „nuo menės raštuotų grindų /veidrodžio šukę pakeliu / kaip šviesu“. Ką daugiau ir bepridėsi.

Nuotrauka – Rūtos Lazauskaitės, visas tekstas  – svetainėje  /www.lnb.lt/naujienos/3298-issigryninimo-aiskumo-ir-zinojimo-akimirka

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *