Straipsniai

Priimti dabarties akimirką arba Apie mindfulness praktikų naudą

(2017 birželio 05) Rasa Derenčienė

9365827127_5df683cfc1_o

Neseniai knygynuose pasirodžiusi Ronald D. Siegel knyga „Sąmoningumo ugdymas. Mindfulness“ paskatino parašyti apie šios praktikos naudą bei ištakas. Psichologė psichoterapeutė dr. Akvilė Daniūnaitė taip pat patikino – ji tikrai veiksminga. 

Jei dėmesingai pažvelgtumėte į savo dieną, nustebtumėte suvokę, kiek daug laiko būnate ne „čia ir dabar“, o – „ten ir tada“…

Vairuodami rikiuojate būsimus darbus,  gerdami kavą mąstote apie vakaro susitikimą, eidami į parduotuvę  svajojate apie atostogas….  Daugelis mūsų minčių nuolat sukasi apie praeitį bei ateitį ir labai mažai apie tai, kas vyksta dabar iš tikrųjų. Anot psichologų, – tokia jau mūsų proto prigimtis: klaidžioti, blaškytis, nenurimti. Tik ilgainiui tai ima kelti vis daugiau problemų: nerimo, baimės dėl ateities, streso dėl to, kad viskas vyksta ne pagal mūsų planą, nusivylimo žmonėmis ir pasauliu. Dar – jausmo, kad gyvenimas tarsi eina pro šalį…

Būti visa širdimi dabartyje

Tai suvokus norisi gyventi kitaip: iš tiesų pajusti esamos akimirkos žavesį, valgomo maisto skonį, pagaliau – tai, kad iš tikrųjų esame! Nesibaiminti dėl ateities, adekvačiau reaguoti į stresą, vaduotis nuo prislėgtumo… Būtent tai ir padeda ugdyti pastaruoju metu pasaulyje sparčiai populiarėjanti dėmesingo įsisąmoninimo praktika mindfulness. Šio anglų kalbos termino, nusakančio kasdienes meditacijų pratybas,  kol kas niekas tinkamai neišvertė į lietuvių kalbą. Artimiausia angliškajai lietuviška reikšmė galėtų būti „budrumas“, „sąmoningumas“ ar jau minėtas „dėmesingas įsisąmoninimas“. Kad ir kaip pavadintume, mindfulness metodo esmė – va­lin­gas dė­me­sio su­tel­ki­mas į dabarties momentą, su­vo­kiant rea­ly­bę to­kią, ko­kia ji iš tie­sų yra ir priimant ją besąlygiškai. Anot psichologijos daktaro R.D.Siegelo mindfulness – tai buvimas visa širdimi dabartyje. O dabartyje paprastai nėra nei nerimo, nei depresijos. Šie jausmai randasi, kai imame mąstyti apie praeitį arba ateitį. Skaityti daugiau...

Kaip mus veikia informacija

(2017 balandžio 06) Rasa Derenčienė

14194197579_2921deecf1_oSu kolege psichologe psichoterapeute Giedre Žalyte pasikalbėjome, kaip  įvairiaus pobūdžio žinios veikia mūsų psichiką, net jei jų sąmoningai ir nesiklausome.

Lietuvos miestuose  plinta nauja mada – žmonės atsisako televizorių. Dažniausiai to argumentas – negirdėti neigiamos informacijos ir nebūti jos veikiamiems.

 Prieš keletą metų Vilnius universitete buvo atliktas tyrimas, kuriuo siekta išsiaiškinti  per pagrindinius Lietuvos TV kanalus rodomo smurto dažnumą. Tris kartus per dieną po 15 minučių tyrėjai įrašydavo atsitiktinai pasirinktas trijų televizijos kanalų laidų ištraukas. Rezultatai parodė, kad per vieną valandą buvo ištransliuojama vidutiniškai net po 10,8 smurto aktų! Įvairiose televizijos laidose vyravo fizinis smurtas. Tiek fizinio, tiek psichinio smurto rodymas dažniausiai buvo savitikslis, apie pusę visų atvejų nebuvo rodoma jokių pastebimų jo padarinių aukai ar pateikiama aiškaus smurto arba smurtautojo vertinimo. Taip pat tyrėjai nustatė, kad daugiausia fizinio ir psichinio smurto buvo rodyta animacinių filmų metu (Kiguolytė R., Valickas G., 2008). Tyrimas buvo sutelktas tik į smurtą. Tačiau televizijų laidose apstu ir kitokios negatyvios informacijos: nuolat kalbama apie karo grėsmę, nelaimes ir nelaimingus atsitikimus, politikų nekompetenciją ir korupciją, kylančias kainas, didėjantį skurdą, savižudybes ir t.t. Televizijos rodo, žiūrovai žiūri. Arba įsijungę televizorius namuose, „kad nebūtų per tylu“, tampa pasyviais tranliacijų girdėtojais. Kaip tai veikia?

Smegenys viską fiksuoja

Psichologė psichoterapeutė Giedrė Žalytė sako, kad gana seniai įrodyta, jog žmogaus smegenys didelę dalį informacijos fiksuoja nesąmoningai. Per televiziją transliuojamos žinių srautas, net jeigu jo klausomasi ir nevalingai, mūsų smegenyse gali nusėsti ir paskui veikti mūsų nuotaiką, nusiteikimą, suvokimą apie pasaulį. Skaityti daugiau...

Turite problemų? Jas išspręsti gali padėti tinkama knyga!

(2017 vasario 18) Rasa Derenčienė

32834948025_db69c4967c_k

Su kolege filologe ir redaktore Neringa Butkiene portale Ji24.lt pasikalbėjome apie šią svetainę, biblioterapiją  ir kitas skaitymo dovanas.  

„Tik darydami tai, kas mums patinka, save realizuojame“, – teigia Rasa Derenčienė, puslapio apie biblioterapiją (gydymą skaitymu) kūrėja. Kurį laiką nešiojusi mintį galvoje, vieną dieną ji ryžosi sukauptomis žiniomis pasidalyti su kitais.

Ne vienerius metus populiariems moteriškiems žurnalams rašai sveikatos, psichologijos ir kitomis aktualiomis temomis. Kokia, tavo nuomone, apskritai yra žodžio galia?

Biblijoje sakoma, kad nuo žodžio Dievas pradėjo kurti pasaulį… Žodžiai ne tik sąvokos, pavadinančios daiktus ir reiškinius, jie turi jėgos. Tai labai akivaizdu psichoterapijoje – kiek pastangų kartais reikia ištarti vieną ar kitą žodį, pavadinti vieną ar kitą jausmą. Ir kaip labai palengvėja tai padarius. Žmogų irgi pažinsi iš tariamų žodžių – per juos jis praneša apie save pasauliui. Pastaruoju metu vis dažniau kalbama, kad vien keisdamas savo žodyną gali perkeisti save patį. Man ši mintis labai patinka. Dirbdama žiniasklaidoje pasineri į tikrą žodžių jūrą. Toje daugžodystėje paskiro žodžio vertė dažnai pasimeta, sumažėja. O juk užrašytas žodis turėtų būti dar svaresnis, nei tik ištartas. Užtai man labai patinka skaityti poeziją – čia žodžių mažiau, jie pasidaro esmingesni. Kai pasiklystu žodžių ir minčių painiavoje, atsiverčiu D. Kajoko ar N. Miliauskaitės poezijos tomelį ir viskas stojasi į savo vietas. Skaityti daugiau...

Daugiau straipsnių