Apie gyvenimo (ir savęs) priėmimą

9789955239505Ar niekuo neiškirtinis gyvenimas – vertingas? Jei nenuveiki nieko didingo, nepalieki nieko reikšmingo po savęs? Jei apskritai esi tik „mažas žmogus“? Tokios mintys sukosi galvoje skaitant austrų rašytojo Robert Seethaler romaną „Visas gyvenimas“. Jos veda prie dar sunkiau atsakomo klausimo – apie gyvenimo prasmę, kurį anksčiau ar vėliau kiekvienas ir kiekviena sau užduodame. Kur, kame ji slypi?

Robertas Seethaleris romane atsakymų tarsi nepateikia. Ir vis tik… Skaitant prieš akis prabėga visas romano herojaus Andrėjo Egerio gyvenimas: nuo mažų dienų, kai patėvio priluptas tapo raišas, jaunystės, pirmosios meilės ir mylimosios netekties, karo prievolės Antrajame pasauliniame kare, iki grįžimo atgal į gimtąjį Alpių slėnį ir senatvės, dienas leidžiant vienatvėje savo susiręstoje trobelėje. Paprasto žmogaus paprastas gyvenimas… Tačiau skaitai ir junti – kiekviena Egerio diena kažin kaip ypatinga, verta nugyventi. Tyliai, neburnojant,  nuolankiai priimant likimo smūgius. Tas priėmimas pasakojime gal ir yra svarbiausias. Nebėgti nuo savo dalios, o priimti ir tiesiog išgyventi. Nes niekas kito gyvenimo nepadovanos. Kai nėra draugų galima bendrauti su gamta, pabūti su savo vienatve ir rasti joje paguodą. Nes – galiausiai – tik ši akimirka, tik dabartis yra tikra. Tik ją išgyvenant galima prisiliesti prie amžinybės. O tai mes turime ir galime kiekvienas. Tereikia tiesiog būti. Nesipriešinti tėkmei.

Galima nupirkti iš žmogaus jo valandas, galima pavogti jo dienas arba paglemžti visą gyvenimą. Bet niekas iš žmogaus neatims nė vienos vienintelės akimirkos. Štai kaip yra. (Robert Seethaler „ Visas gyvenimas“, p. 42).

Nuoširdžiai rekomenduoju visiems ieškantiems. Prasmingo susitikimo su Andrėjumi  Egeriu ir… tikruoju savim!

Robert Seethaler. Visas gyvenimas. Vilnius, Baltos lankos, 2017. Iš vokiečių kalbos vertė Rūta Jonynaitė

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *