Išsigryninimo, aiškumo ir žinojimo akimirka

dsc_6213Neseniai su Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos lankytojais pasidalinau savo įsimintiniausių knygų penketuku. Iš visų skaitinių išsirinkti vos penketą buvo tikras iššūkis, bet sykiu toji atranka pasirodė beesanti labai terapiška – leido pajusti, kas šiuo metu yra iš tikrųjų svarbu.

Knygų skaitymas – mano hobis, meilė, aistra ir profesija. Tai lyg nuotykis, kai pasinėrusi į įstoriją pergyveni dar vieną gyvenimą. Kuo daugiau įdėmiai perskaitytų, užbūrusių, įtraukusių knygų – tuo daugiau gyvenimų. Ypač vertinu tekstus, kuriuos įveikusi pasijuntu truputį kitokia, tarsi ūgtelėjusi. Neseniai  skaičiau, kad Aristotelio „Poetikoje“ minimas katarsis – literatūrologijoje jau seniai atgyvenusi sąvoka, bet man ji viena esminių patirčių skaitant – išsigryninimo, aiškumo ir žinojimo akimirka, kai norisi sušukti: „Taip, kaip tik taip ir yra!“ Kas mane pažįsta, žino apie mano aistrą biblioterapijai – sielos žaizdų gydymui skaitymu. Tekstai kartais tikrai stebuklingai „suveikia“. Svarbu reikiamu metu paimti į rankas tinkamą. Ko visiems nuoširdžiausiai linkiu. Toliau skaityti „Išsigryninimo, aiškumo ir žinojimo akimirka“

Skaitydami atrandame save pačius

8478883602_235534840d_kSu dr. Jūrate Sučylaite pasikalbėjome apie poezijos terapiją, neseniai įkurtą Lietuvos biblioterapijos asociaciją ir apskritai – skaitymo gerumą.

„Literatūra, knygų skaitymas gali labai pasitarnauti mūsų dvasinės ir psichinės sveikatos labui. Juk jose sukaupta tiek egzistencinės išminties,“ – įsitikinusi  Klaipėdos universiteto docentė, gydytoja psichiatrė, poetė  ir neseniai įsteigtos Lietuvos biblioterapijos asociacijos prezidentė dr. Jūratė Sučylaitė.

 Slydimo paviršiumi laikas

Neretai liūdnai konstatuojama, kad naujosios tecnologijos netruks išstumti iš mūsų gyvenimo knygas ir skaitymą, nes kam gaišti laiką jų ieškant ir gilinantis, kai norimą informaciją galima susirasti vos prisėdus prie kompiuterio.  Gydytoja psichiatrė, poetė ir poezijos terapeutė dr. Jūratė Sučylatė sutinka, kad skaitydami žmonės labai dažnai tik ieško žinių, tiesiog pralekia ekrano ar knygos puslapiais, nė nesusimąstydami, kad visai neišgyvena to, ką perskaito, neberanda saitų su savo emocine patirtimi. „Sutikau daug apsiskaičiusių žmonių, kurie citavo filosofijos ir psichologijos klasikus, o aš terapinio susitikimo metu galvojau, kokias kūrybines užduotis pasiūlyti, kad jie atrastų ir išgyventų tai, ką cituoja“, – pasakoja specialistė. Toliau skaityti „Skaitydami atrandame save pačius“

Įkurta Lietuvos biblioterapijos asociacija

9527062294_57099a1c7b_kPaskutiniąją 2017 metų rudens dieną, lapkričio 30-ąją, Klaipėdoje buvo įkurta Lietuvos biblioterapijos asociacija – pirmoji oficialiai registruota organizacija, kuri rūpinsis literatūros panaudojimu žmonių psichikos sveikatos gerinimui. Tai, žinoma, tik vienas iš jos tikslų, bet labai svarbus. Anot asociacijos prezidentės, Klaipėdos universiteto docentės, gydytojos psichiatrės ir poetės dr. Jūratės Sučylaitės, Lietuvos biblioterapijos asociacija sieks padėti savo nariams ir visiems norintiems dvasiškai augti pasitelkiant skaitymą, kūrybišką rašymą, skatins bibliotekininkus sudaryti terapinių knygų sąrašus ir aprašus, mokytis biblioterapijos metodų, skirtų darbui su vienokių ar kitokių psichologinių poreikių turinčiais žmonėmis. Nes tinkamai parinkta, įdėmiai perskaityta knyga yra tarsi nauja erdvė, kurioje žmogus gali išgirsti save patį, atrasti šios akimirkos žavesį ir savo unikalumą. Knygose sukaupta tiek daug egzistencinės išminties, kuri atrasta reikiamu metu, gali parodyti žmogui kelią iš aklavietės, įkvėpti veikti, rasti savyje resursų išgyventi net labai sunkiomis aplinkybėmis. Toliau skaityti „Įkurta Lietuvos biblioterapijos asociacija“

Trumpai apie Birštono konferenciją, pokalbius ir… katarsį

22548752_2023068874593621_9144028627673646190_oSpalio 20 dieną Birštone vyko trečioji, šįsyk – tarptautinė konferencija „Biblioterapija. Knyga gali prakalbinti ir gydyti 3“, kurioje apie skaitymo terapinį poveikį ir biblioterapijos veiklas, tyrimus, praktinį jų taikymą kalbėjo Lietuvos bei užsienio specialistai: psichologai, bibliotekininkai, gydytojai, socialiniai ir mokslo darbuotojai.  Šiek teko pabendrauti su viešnia iš Vengrijos dr. Judit Beres – ji ne tik dalyvauja mokslinėje veikloje, bet ir pati veda biblitoerapines grupes bei redaguoja biblioterapijai skirtą leidinį. Taip, vengrai turi ir tokį. Mes, lietuviai, besidarbuojantys skaitymo ir rašymo terapijos baruose,  konferencijoje tik išreiškėme norą burtis į asociaciją.  Toliau skaityti „Trumpai apie Birštono konferenciją, pokalbius ir… katarsį“

Stebuklai – visai šalia mūsų

7502409Kai gyvenimas atrodo beprasmis, rutina – visa apimanti, o jūs pats sau – menkas ir nereikšmingas, tiesiog įdėmiai apsižvalgykite aplinkui. Tai, kas apverčia gyvenimą aukštyn kojomis, gali būti visai čia pat… Tą byloja tikra Niujorke dirbusios reklamos vadybininkės Lauros Schroff istorija, kurią ji bičiulio Alexo Tresniowski padedama suguldė į knygą „Nematoma gija“.

Vieną saulėtą rugsėjo dieną Niujorke prie pat Brodvėjaus Laurą sustabdė juodaodis berniukas prašydamas centų. Moteris buvo bepraeinanti pro šalį, bet kažkokia nematoma jėga ją sustabdžiusi ir privertusį sugrįžti prie vaiko. Tai buvo lemiama akimirka, nuo kurios prasidėjo nepaprasta judviejų draugystė – sėkmingą karjerą leidybos versle darančios 35-erių metų moters ir gatvėje išmaldos priversto prašinėti vienuolikmečio Moriso. Draugystė, pakeitusi abiejų gyvenimus. O juk galėjusi nė neprasidėti! Toliau skaityti „Stebuklai – visai šalia mūsų“

Apie gyvenimo (ir savęs) priėmimą

9789955239505Ar niekuo neiškirtinis gyvenimas – vertingas? Jei nenuveiki nieko didingo, nepalieki nieko reikšmingo po savęs? Jei apskritai esi tik „mažas žmogus“? Tokios mintys sukosi galvoje skaitant austrų rašytojo Robert Seethaler romaną „Visas gyvenimas“. Jos veda prie dar sunkiau atsakomo klausimo – apie gyvenimo prasmę, kurį anksčiau ar vėliau kiekvienas ir kiekviena sau užduodame. Kur, kame ji slypi?

Robertas Seethaleris romane atsakymų tarsi nepateikia. Ir vis tik… Skaitant prieš akis prabėga visas romano herojaus Andrėjo Egerio gyvenimas: nuo mažų dienų, kai patėvio priluptas tapo raišas, jaunystės, pirmosios meilės ir mylimosios netekties, karo prievolės Antrajame pasauliniame kare, iki grįžimo atgal į gimtąjį Alpių slėnį ir senatvės, dienas leidžiant vienatvėje savo susiręstoje trobelėje. Paprasto žmogaus paprastas gyvenimas… Tačiau skaitai ir junti – kiekviena Egerio diena kažin kaip ypatinga, verta nugyventi. Tyliai, neburnojant,  nuolankiai priimant likimo smūgius. Toliau skaityti „Apie gyvenimo (ir savęs) priėmimą“

Priimti dabarties akimirką arba Apie mindfulness praktikų naudą

9365827127_5df683cfc1_o

Neseniai knygynuose pasirodžiusi Ronald D. Siegel knyga „Sąmoningumo ugdymas. Mindfulness“ paskatino parašyti apie šios praktikos naudą bei ištakas. Psichologė psichoterapeutė dr. Akvilė Daniūnaitė taip pat patikino – ji tikrai veiksminga. 

Jei dėmesingai pažvelgtumėte į savo dieną, nustebtumėte suvokę, kiek daug laiko būnate ne „čia ir dabar“, o – „ten ir tada“…

Vairuodami rikiuojate būsimus darbus,  gerdami kavą mąstote apie vakaro susitikimą, eidami į parduotuvę  svajojate apie atostogas….  Daugelis mūsų minčių nuolat sukasi apie praeitį bei ateitį ir labai mažai apie tai, kas vyksta dabar iš tikrųjų. Anot psichologų, – tokia jau mūsų proto prigimtis: klaidžioti, blaškytis, nenurimti. Tik ilgainiui tai ima kelti vis daugiau problemų: nerimo, baimės dėl ateities, streso dėl to, kad viskas vyksta ne pagal mūsų planą, nusivylimo žmonėmis ir pasauliu. Dar – jausmo, kad gyvenimas tarsi eina pro šalį…

Būti visa širdimi dabartyje

Tai suvokus norisi gyventi kitaip: iš tiesų pajusti esamos akimirkos žavesį, valgomo maisto skonį, pagaliau – tai, kad iš tikrųjų esame! Nesibaiminti dėl ateities, adekvačiau reaguoti į stresą, vaduotis nuo prislėgtumo… Būtent tai ir padeda ugdyti pastaruoju metu pasaulyje sparčiai populiarėjanti dėmesingo įsisąmoninimo praktika mindfulness. Toliau skaityti „Priimti dabarties akimirką arba Apie mindfulness praktikų naudą“

Knygos apie savivertės ugdymą

Kokias knygas rekomenduotumėte paskaityti apie savivertės stiprinimą? Kartais pastebiu, kad bijau išsakyti savo nuomonę, bijau būti aplinkinių atstumta, manau, kad tai, ką pasakysiu gali pasirodyti nereikšminga. Norėčiau labiau savimi pasitikėti.  Lena

Jūsų užduotas klausimas – ne iš lengvųjų. Savivertės problema psichologijoje, galima sakyti, viena iš esminių. Ir kaip daug kam iš mūsų ji kelia rūpesčių…

Savivertė – tai mūsų nuostatų apie save visuma. O susiformuoja jos labai anksti, dar iki 5-7 metų, yra lemiamos mūsų ankstyvųjų išgyvenimų, patirčių, neretai – ir tėvų auklėjimo metodų. Tos nuostatos gali būti iškreiptos, klaidingos, trukdyti mūsų raiškai, siekiams, tiesiog – gyvenimui.  Kaip ir visus klaidingus įsitikinimus, jas galima peržiūrėti ir mėginti keisti pozityvesnėmis. Tai ir būtų pirmas žingsnis didesnės savivertės link.   Toliau skaityti „Knygos apie savivertės ugdymą“

Kaip mus veikia informacija

14194197579_2921deecf1_oSu kolege psichologe psichoterapeute Giedre Žalyte pasikalbėjome, kaip  įvairiaus pobūdžio žinios veikia mūsų psichiką, net jei jų sąmoningai ir nesiklausome.

Lietuvos miestuose  plinta nauja mada – žmonės atsisako televizorių. Dažniausiai to argumentas – negirdėti neigiamos informacijos ir nebūti jos veikiamiems.

 Prieš keletą metų Vilnius universitete buvo atliktas tyrimas, kuriuo siekta išsiaiškinti  per pagrindinius Lietuvos TV kanalus rodomo smurto dažnumą. Tris kartus per dieną po 15 minučių tyrėjai įrašydavo atsitiktinai pasirinktas trijų televizijos kanalų laidų ištraukas. Rezultatai parodė, kad per vieną valandą buvo ištransliuojama vidutiniškai net po 10,8 smurto aktų! Įvairiose televizijos laidose vyravo fizinis smurtas. Tiek fizinio, tiek psichinio smurto rodymas dažniausiai buvo savitikslis, apie pusę visų atvejų nebuvo rodoma jokių pastebimų jo padarinių aukai ar pateikiama aiškaus smurto arba smurtautojo vertinimo. Taip pat tyrėjai nustatė, kad daugiausia fizinio ir psichinio smurto buvo rodyta animacinių filmų metu (Kiguolytė R., Valickas G., 2008). Toliau skaityti „Kaip mus veikia informacija“