Apie biblioterapiją

Kadaise, kai universitete krimtau lietuvių filologijos mokslus, apie biblioterapinę literatūros funkciją mums neužsiminė nė vienas dėstytojas. Tačiau metams bėgant supranti, kad gyvenime vertingiausios yra knygos, kurios įkvepia pokyčiams, drąsina priimant sprendimus, parodo kitą gyvenimo perspektyvą ar leidžia pasidžiaugti akimirka. Ir tai nebūtinai grožinės literatūros šedevrai. Svarbiausia – tinkamą knygą paimti į rankas reikiamu  metu. Tikiu, kad  kiekviena problema turi savo sprendimo tekstą – lyg kokį raktą sąmonei praplėsti, mintims pozityvia linkme nukreipti. Ir kad visa mums reikalinga išmintis jau sudėta knygose.  Svarbiausia, tuos gydančius tekstus  atrasti, perskaityti ir leistis jų vedamiems.

14060322_1441230539237153_1852741975_o
Kristinos Bykovienės nuotr.

Dar XX a. pradžioje buvo pastebėta, kad besigydančiam, pasimetusiam, sutrikusiam ar negalios ištiktam žmogui kovoti su skausmu, neviltimi, kančia ir  gyvenimo prasmės praradimu veiksmingai gali pasitarnauti knygos. Sukurtas net terminas – biblioterapija, kurį pirmasis 1916 m. pavartojo S.McChor Crothers straipsnyje „Literatūros klinika“. Skaitymą jis įvardijo kaip vieną iš būdų, padedančių sveikti po sunkių išgyvenimų, traumų, depresijos. 1920 m. jo tautietis S. P. Delanei knygų skaitymą jau naudojo kaip terapijos priemonę afroamerikiečių karo veteranams gydyti.

Biblioterapija – (gr. biblion – knyga, therapeia – gydymas, slaugymas, pagalba, rūpestis) – gydymas skaitymu. Tai psichologinio poveikio metodas – žmogaus savijautos gerinimas specialiai pa(si)rinktos literatūros skaitymu. Nuo paprasto skaitymo jis labiausiai ir skiriasi tuo, kad yra kryptingas , t.y. skaitoma speciali literatūra norint/siekiant išspręsti konkrečią problemą.

Sakoma, kad skaitantis žmogus visada ras kelią, žinos, kur ieškoti reikalingos informacijos, turės lakesnę vaizduotę, lengviau susikalbės su aplinkiniais. Tačiau skaitymas – ne tik iki šiol nepralenktas lavinimosi būdas, jis dar gali :

  • Padėti atrasti gyvenimo prasmę ir vertingumą;
  • Įvardyti problemas ir rasti jų sprendimo būdus;
  • Leisti situaciją pamatyti iš įvairių pusių;
  • Parodyti elgesio modelius, kurie padėtų sulaukti norimų rezultatų;
  • Nušviesti tarpusavio santykių eigą;
  • Prisidėti prie asmeninio augimo, savęs tobulinimo;
  • Padėti atrasti ir išreikšti užslopintus jausmus;
  • Būti ikvėpimo šaltinis, jei to reikia;
  • Būti motyvacijos šaltinis, jei jos reikia;
  • Padėti atsitraukti nuo negatyvių minčių ir slogučio.

Ir tai dar ne viskas…..

Rašytojas ir7639882 eseistas Alain Botton  knygoje „Kaip Proustas gali pakeisti jūsų gyvenimą“ apie skaitymo prasmę kalba paties didžiojo klasiko žodžiais: „Tiesą skant, kiekvienas skaitytojas, kai jis skaito, skaito save patį. Rašytojo kūrinys – tik optinis prietaisas, kurį jis siūlo skaitytojui, kad šiam padėtų įžvelgti tai, ko be šios knygos, jis matyt, niekada nebūtų įžiūrėjęs savyje“.

Kaip tik tik dėl šio ryšio literatūra mus išties jaudina, užuot tik prablaškydama…